- grasumas
- grasùmas sm. (2) J → grasus: 1. Ponas spinduliuoja sunkiu grasumu, panieka ir širdį geliančiu išdidumu rš. 2. K Naujumo ryškumas plovė pilką nuobodaus važiavimo grasumą sp. 3. K Galėjo ranka kelis kartus pasemt [vandens] ir atsigert be jokio grasumo rš. Aš nejaučiu jokio grasumo mokyti gatvės vaikučius rš. 4. Ore dvelkė ryto grasumas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.